inkravus

inkravùs, -ì adj. (3^b, 4) 1. talpus: Klojimas inkravùs Vj. Vežimas inkravùs, arklys nepaveš Ml. Kad ir nedidelis, ale inkravùs Trgn. Važiuok inkraviù vežimu, bus kur visa kas sudeda Lkm. Inkravì skrynià Vdš. Jo ragutės labai inkravios Dkšt. 2. prk. daug suvalgantis, ėdrus: Ale tu dėlto labai inkravùs, šitiek daug valgai! Dkšt. Mano bobutė inkravùtė – kai valgo, tai valgo be juokų Dglš.